1000 klausimų

Šimtas klausimų apie šiuolaikinę akupunktūrą

 

1. Kas tai yra akupunktūrą?

Tai verčiant iš lotynų kalbos – aštrus dūris. Mes šiandiena tai vadiname akupunktūra (adatų terapija). Šis menas, tikėtina, kilęs iš senovės Kinijos, nors apie tai jau žinojo senovės Egipte.

 

2. Kaip gimė akupunktūros idėja?

Šiandien, tikriausiai, sunku pasakyti. Mano nuomonė sutampa su kai kurių specialistų nuomone, kurie tiki, kad, kai senovės karius pervėrus strėlėmis, ir, jeigu karys nemirdavo nuo kraujo praradimo ar infekcijos, senovės gydytojai pastebėjo, kad įvyksta aktyvi žaizdos regeneracija. Labiausiai tikėtina, kad tada ir nusprendė sumažinti aštrų daiktą iki adatos dydžio, kuri nesukelia gyvybei grėsmės, o organizmas vistiek atsinaujina. Vėliau pradėjo stebėti į kurią kūno dalį įdūrus adatėlę ligonis pasijaučia geriau, kada prasideda gijimo efektas pagal ligonio nusiskundimą. Taip atirado efektyviai gydančių taškų aprašymai. Kai atsirado šimtai tokių taškų, prasidėjo jų sisteminimas. Tokiu būdu atsirado kūno linijų skirstymas į taip vadinamus kanalus arba meridianus. Kadangi tuo metu nebuvo jokio anatomijos mokslo, susijusio su akupunktūra, pirmieji mokslininkai aiškino cirkuliacijos santykių ryšį per šiuos Či kanalus, arba kažkokias kosmines energijas. Ši idėja leido negyvosios gamtos fizinius procesus susieti su fiziologiniais gyvosios gamtos procesais gyvame organizme. Badymas adatomis, pagal senovės įdėją, harmonizuoja Či cirkuliaciją kūne, ir atstato jame kosminę pusiausvyrą (Yin-Yang) tarp šviesos ir tamsos.

 

3.Kaip šiuolaikinis mokslas paaiškina akupunktūros poveikį?

Adata sukelia skeleto minkštųjų audinių mikrotraumą, kuri žaloja ląsteles dūrio zonoje (grįžtamojo ir negrįžtamojo) ir ląstelių suerzinimą dūrio pažeidimo vietoje. Apie sužalojimą biocheminiu keliu perduoda aplinkinėms ląstelėms, iššaukdama imuninį ir atstatomąjį atsaką. Tuo pat metu į kraują patenka suskilusios ląstelės ir skatina bendrą imuninės sistemos ir organizmo atstatomąjį atsaką. Aplinkinių ląstelių sudirginimą pajaučia nervų galūnės, raumenų ląstelės bei jungiamojo audinio kolagenas. Raumenys ir kolagenas aktyviai pradeda susitraukti, bandydami mechaniškai išstumti svetimkūnį į paviršių, o nervų galūnės perduoti dirgiklius į centrinę nervų sistemą, kur vyksta signalų apdorojimas ir likusio organizmo prisitaikymas prie naujų sąlygų (neuroplastinis efektas ), o, taip pat, po pakartotinių suerzinimų, padidėja skausmo ir temperatūros pojūčių riba durių srityse ir gretutinių bendrų inovacijų atokiose kūno vietose. Neurohumoralinė reguliacija, galvos smegenų pagumburio-hipofizės sistemoje nulemia hormonų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų kiekį, kurios turi įtakos elgesiui, jausmams ir imunitetui.

 

4. Kas yra klasikinė akupunktūra?

Tai yra dalis tradicinės kinų medicinos, naudojant akupunktūrą, Či apytakos normalizavimui organizme. Naudojami klasikiniai taškai (pagal kiniečius – 365, pagal japonus -120 taškų) ir linijos- kanalai, kurių yra daugiau nei 60. Tradicinė kinų akupunktūra naudoja 12 pagrindinių, 8 papildomus (6 iš jų neturi savo taškų, jie naudoja pagrindinių kanalų taškus), o taip pat 15 išilginių ir 26 skersinius jungiamuosius kanalus. Be to, yra didelis skaičius sausgyslių-raumenų kanalų, atitinkančių įprastų, taip vadinamų, raumenų grandinėmis. Klasikinės akupunktūros trūkumas tai, kad ji nėra įtraukta šiuolaikiniuose medicinos moksliniuose pagrinduose, todėl ir nėra naudojama šiuolaikinės medicinos kompleksiniame gydyme. Tačiau, dažnai nauda matoma praktinėje veikloje, gydant kai kurias ligas ir simptomus (iki 30 pagal Pasaulio sveikatos organizacijos klasifikaciją).

 

5. Kas yra šiuolaikinė akupunktūra?

Tai minimali invazinės technikos grupė, skirta įvairių ligų ir jų simptomų gydymui, kai neinvaziniai metodai (vaistai ir fizioterapija) neefektyvūs, o didelės invazijos (chirurgija) - yra pernelyg rizikinga. Šiuolaikinės akupunktūros atlikimo pagrindas grindžiamas ląstelių pažeidimu ir sudirginimu, regeneracija ir adaptacija bei šiandienos mokyme apie skausmą ir organizmo struktūrų neurohumoralinį sinchronizavimą, remiantis psichosomatine teorija ir kitomis šiuolaikinio mokslo sąvokomis. Todėl ir jaučiamas trūkumas klasikinės akupunktūos panaudojimo identifikavimas šiuolaikinėje kompleksinėje medicinoje. Privalumas yra neabejotinai veiksmingas daugelyje būklių, kai reikia pagalbos, kai fizioterapija ir medikamentai jau nepadeda arba mažai veiksmingi, o operacijos rizika didelė. Šis mokslinis metodas leidžia prognozuoti ne blogesnius rezultatus nei kitų šiuolaikinių gydymo metodų ir aukštą, saugų ir nebrangų lygį, kuris vis daugiau nusipelno dėmesio iš medikų draugijų ir draudimo bendrovių.

 

6. Kaip suprasti minimalią invaziją?

Tai įdūrimai, pradūrimai ir įbrėžimai, pažeidžiantys odos vientisumą, poodinius odos audinius, fascijų paviršių, skeleto raumenis ir antkaulio vientisumą.

 

7. Kaip tai veikia?

Minimali invazija, sukelianti minimalius sužalojimus ir skeleto audinių sudirginimus, siekianti sulaukti maksimalų atsinaujinimą ir atjaunėjimą. Sumažina arba panaikina skausmus, tirpimą, karštį ar šalimą, galvos svaigimą, galvos ūžimą, ir kitus simptomus. Atstato kraujotaką, miegą, apetitą, dvasinę pusiausvyrą, ir kitas reakcijas. Tai rodo, skaudamos vietos ląstelių struktūrų pagerėjimą ir sėkmingą organizmo adaptaciją atsinaujinusioms ląstelėms po gydymo.

 

 

8. Kada reikalingas minimalus invazinis gydymas?

Po traumų, genetinių sutrikimų, lėtinių ligų ar neracionalaus gyvenimo būdo.

 

9. Kaip genetiniai sutrikimai gali būti gydomi akupunktūra?

Adatų pagalba galima sušvelninti genetinių sutrikimų pasekmes organizmui, keičiant sergančių audinių apoptozės greitį (užprogramuotą savo organizmo ląstelių sunaikinimą dėl jų atnaujinimo) ir gerinant viso organizmo prisitaikymo prie jų. Ko pasekoje pastebimai pagerėja paciento savijauta.