Įvykiai

http://www.balsas.lt/naujiena/749334/skausma-gydo-adatomis

Iš pirmo žvilgsnio – paradoksas, nes juk adatomis žmonės buvo kankinami. Tačiau specialisto rankose tinkamai naudojamos adatos leidžia žmogui pamiršti skausmus ir normaliai gyventi. Senas metodas Stebuklas? Anaiptol. Adatomis – ir ne tik skausmą – kinai gydė jau prieš 5000 metų. Kinams tai buvo vienas iš būdų, padedančių atkurti žmogaus kūnu tekančios energijos pusiausvyrą „In“ ir „Jan“ bei sureguliuoti kūno funkcijas. Toks gydymo metodas vadinamas akupunktūra. Tai vienas iš seniausių gydymo būdų, kuris per tūkstantmečius ne tiek daug ir pasikeitė. Na, adatos tais laikais buvo gaminamos iš akmens, kaulų ar bambuko, vėliau – net iš aukso, o dabar naudojamos plonytės įvairaus ilgio adatėlės iš nerūdijančio plieno. Aišku, dabar medikai, diagnozuodami ligą, naudojasi visais šiuolaikiniais diagnostikos metodais, tačiau adatas duria į tas pačias vietas, kur dūrė ir prieš 1000 metų. „Ne visai taip, – paprieštaravo vienas garsiausių Lietuvos akupunktūros specialistų gydytojas Ilja Seldinas. – Mes, aišku, taikome ir tradicinę kiniškąją mediciną, bedame adatėles ir į klasikinius taškus, tačiau turime ir savus taškus, kurių kinų gydytojai net nežinojo. Tradicinė kiniškoji akupunktūra daugiau taikyta kraujotakos, vidaus ligoms gydyti, o dabar mes specializavomės skausmo gydymui. Ir geriausią efektą pasiekiame tada, kai ligonį gydome kompleksiškai. Dirbdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), sužinojau, kad ligoniui galima daug greičiau padėti, kai į skausmingus taškus po oda arba į raumenis, pagal specialias skausmo linijas, įvedami medikamentiniai tirpalai.To kiniečiai tai tikrai nedarė.“ Skeptikų mažėja Gydytojui I. Seldinui pritaria ir Kauno Šilainių poliklinikos Reabilitacijos skyriaus vedėja Ieva Bartaševičiūtė. Gydytoja reabilitologė jau ne kartą turėjo galimybę praktiškai įvertinti, kaip sveiksta žmogus, kai reabilitacijai po sunkių ligų jam skiriamas vien masažas ar kuri nors kita procedūra, ir kaip gerėja savijauta, kai kartu panaudojama dar ir akupunktūra. „Tik bėda, kad dar ne visi gydytojai žino, kada galima taikyti gydymą adatomis, – sakė I. Bartaševičiūtė. – Besipriešinančių akupunktūros skyrimui medikų nėra, nes visi žino Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, tačiau daugelis mano, kad adatos gali padėti tik sergant artritais, esant skausmui, o iš tikrųjų ligų sąrašas daug didesnis.“ Tiek I. Seldinas, tiek I. Bartaševičiūtė teigia, kad efektyviausia adatomis gydyti skausmo sindromą, kurį sukelia sąnarių ir stuburo ligos. Tai osteoporozė, stuburo išvaržos, taip pat galvos migreniniai skausmai, nugaros, pečių, kelių lėtiniai skausmai, smegenų kraujotakos sutrikimai. Vienas iš I. Seldino norų ir ateities planų ir yra pasiekti, kad apie akupunktūrą kuo daugiau sužinotų ne tiek ligoniai, kiek gydytojai reabilitologai. Kartu su I. Bartaševičiūte jis yra parengęs 150 valandų mokomąją programą, kurią tikisi įregistruoti Švietimo ir mokslo ministerijoje, o po to apmokyti reabilitologus, kad jie patys galėtų gydyti adatomis. Tada jų darbas bus efektyvesnis, o ligoniams nuo to bus tik geriau.
Visą straipsnį galite rasti.

Norinčiųjų netrūksta Šiuo metu I. Seldinas ligonius adatomis gydo Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, kartais dar nuvažiuoja į Liepoją Latvijoje. O daugiau nebespėja, nors norinčiųjų taip gydytis netrūksta. Tad jei gydytojui pavyktų įgyvendinti savo svajonę, akupunktūros kabinetų atsirastų visuose didesniuose miestuose, kad kiekvienas žmogus, reikalui esant, galėtų nebrangiai gauti pagalbą. Beje, ligonių kasos už gydymą adatomis nemoka, tad šią paslaugą kiekvienas turi nusipirkti. O štai JAV, kur keletą metų dirbo I. Seldinas, už tokį gydymą sumoka medicininis draudimas. Tačiau, kaip sakė gydytojas, ten dirbti jam nebuvo pyragai. Ligonių netrūko, atlyginimas JAV gydytojui – dešimt, o gal ir dar daugiau kartų didesnis nei Lietuvoje, tačiau ne viską apsprendžia pinigai. „Lietuvoje aš turiu daug daugiau galimybių realizuoti save kaip specialistas, – sakė I. Seldinas. – Amerikoje medicina yra verslas. Dažnai gydytojai stengiasi kuo daugiau prirašyti ir kuo mažiau padaryti.“ Mama atrodanti jaunesnė už dukrą! Haliuciogeninių narkotikų poveikis (VIDEO) Kokią paslaptį slepia šie vyrai? Moteris "terminatorė" „Refleksas“ išsilaikė Tad, atsiradus progai, gydytojas, beje, vienas iš akupunktūros pradininkų Lietuvoje, grįžo į šalį, kur subrendo kaip specialistas. Jaunesnioji skaitytojų karta nežino, kaip sunkiai sovietmečiu akupunktūra skynėsi kelią. Nors PSO jau 1970-aisiais pripažino gydymą adatomis, tačiau sovietų medikai tokius praktikus laikė šarlatanais. Teigta, kad akupunktūra neturi jokio poveikio. Todėl entuziastai, kurie bandė gydyti adatomis, tai darė vos ne paslapčia. I. Seldinas į Lietuvą atvyko iš Sovietsko (Rusija), kuriame dirbo po internatūros Kaliningrado miesto ligoninėje. Adatomis susidomėjo po to, kai dar jaunystėje iškrito iš medžio, o teta, akupunktūros mokiusis Kinijoje, per 3 dienas adatomis jį išgydė. Ir dar padovanojo knygą apie akupunktūrą. Mokydamasis tuomečio Leningrado medicinos institute, I. Seldinas savarankiškai mokėsi ir gydyti adatomis. Po to dar baigė kursus Maskvoje. Sovietske gydytojas savo mokslus bandė pritaikyti praktiškai, tačiau tokiu mediku tuoj susidomėjo milicija, todėl teko sprukti į Lietuvą. Čia jau buvo kiek lengviau, nes Lietuvoje tuo metu vienas po kito steigėsi įvairūs kooperatyvai. Jurbarke gydytojas susirado rėmėjų statybos organizacijoje, kuri įsteigė „Reflekso“ kooperatyvą – jame ir buvo gydoma adatomis. Darbas I. Seldinui sekėsi, „Refleksas“ išsilaikė, o žinios apie stebuklingus išgijimus nuo adatų sklido po visą Lietuvą. 30 terapijos seansų Ir tai nebuvo tik gandai. Šių eilučių autorius, prieš tai 3 kartus pabeldęs į stalą, gali papasakoti ir savo istoriją. Kadaise teko gydytis ir Kauno klinikose, ir ne viename profilaktoriume, tačiau koją ir stuburą skaudėjo taip, kad vaikščioti jau negalėjau. Buvau pasiųstas į medicininę darbingumo ekspertizės komisiją, kuri paskyrė antrąją invalidumo grupę. Kai sužinojau apie „Refleksą“, nusprendžiau išbandyti šį gydymo būdą, nes prarasti jau neturėjau ką. Draugai ant rankų nunešė mane į automobilį, o po to – ir į gydytojo kabinetą.
Visą straipsnį galite rasti Turbūt sunku patikėti, bet jau po trečios dienos draugų pagalbos man nebereikėjo – į I. Seldino kabinetą įžengiau savomis kojomis. O grįžęs pats užlipau ir į penktą aukštą. Taigi 30 adatų terapijos seansų išgelbėjo mane nuo chirurginės operacijos ir grąžino darbingumą. Nuo to laiko – jau 25 metai – neturiu jokių minėtų problemų. Veikla išplitusi Kaip visada, jeigu žmogui sekasi, tai tuoj pat atsiranda ir pavyduolių. Tad tuomet virš kooperatyvo „Refleksas“ ėmė kauptis labai juodi debesys. Tuometis Jurbarko prokuroras viešai pagrasino uždaryti „šitą bagadelnę“, o Sveikatos apsaugos ministerijoje atsirado specialistų, kurie irgi viešai rėkė, esą „iš Rusijos atvažiavęs žydas adatomis išnaikins lietuvių tautą!“ Tačiau laikai jau buvo nebe tie. Kooperatyvas egzistavo tiek, kiek jam buvo lemta, o jame darbui parengti refleksoterapeutai pasklido ne tik po Lietuvą. Pats I. Seldinas kurį laiką dar dirbo Panevėžyje, po to įsteigė kelias refleksoterapijos klinikas Lenkijoje, 10 metų dirbo netradicinės medicinos daktaru Niujorke.

Kai kartą I. Seldinas, iš JAV atvykęs pas draugus į Klaipėdą, pamatė, kad Lietuvoje žmonės jo neužmiršo, nes pas jį atėjo 60 pacientų, nusprendė grįžti čia. Šiandien prie gydytojo kabinetų eilių lyg ir nebūna, nes ligoniai ateina jiems paskirtu laiku. Tačiau pacientų netrūksta. Ar būna stebuklingų išgijimų? To dabar gydytojas ir nesiekia. Ir gydo jis ne taip, kaip jaunystėje – visus iš eilės, kurie kreipėsi. Gydo tik tuos, kuriems adatos tikrai padės. Tik faktai PSO sudarytas sąrašas ligų, kurių gydymui rekomenduojama akupunktūra: stuburo ir sąnarių ligos (osteochondrozė su įvairiomis jos išraiškomis – galvos, kaklo ir nugaros skausmais, galvos svaigimu, rankų tirpimu; sąnarių uždegimai, osteoartrozė, reumatoidinis poliartritas); nervų ligos (neurozės, nemiga, vegetodistonija, migrena, radikulitai ir kt.); virškinimo sistemos ligos (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, gastritas ir kt.); kvėpavimo sistemos ir LOR ligos (lėtiniai ir užsitęsę bronchitai, alerginė sloga ir kt.); širdies ir kraujagyslių ligos (venų uždegimai, žemas kraujo spaudimas, kojų šalimas ir kt.); endokrininės ligos (skydliaukės susirgimai ir kt.); urogenitalinės sistemos ligos ( impotencija, šlapimo pūslės uždegimai, vaikų naktinis šlapinimasis ir kt.); odos ligos (alerginės odos ligos, psoriazė ir kt.).

Žilvinas VIZGIRDA   

http://www.delfi.lt/news/daily/health/desimt-metu-jav-dirbes-gydytojas-svetur-egzistuoja-tam-tikros-gyvenimo-taisykles-kuriu-privalu-laikytis.d?id=59992157#ixzz2ZsRcF8we 

© DELFI

Palatose vietoje slaugytojų – robotai, o privačioje klinikoje niekas nesugalvoja medikui į kišenę įbrukti pinigų. Daugiau nei 10 metų svetur praleidęs gydytojas sotesnį gyvenimą svetur iškeitė į iššūkių kupiną kasdienybę uostamiestyje.

Parviliojo ne pinigai

Pagyvenęs keliose skirtingose šalyse gydytojas refleksoterapeutas bei akupunktūros specialistas Ilja Seldinas sotų gyvenimą svajonių šalyje vadinamoje Amerikoje iškeitė į Lietuvą.

Prieš kelerius metus į Klaipėdą grįžęs ir čia savo privačią kliniką įkūręs 53 metų gydytojas stebisi, kad kai kurie pacientų įpročiai per dešimtmetį taip ir nepasikeitė.

„Kai pagyveni keliose skirtingose šalyse, supranti, kad visur yra savų problemų. Pasirenki šalį, kur jautiesi labiau reikalingas“, – paaiškino jis.

Gerokai prieš išvykstant į Ameriką, I.Seldinas 10 metų praleido Lenkijoje.

I.Seldino atlyginimas Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Lietuvoje skiriasi 10 kartų, tačiau jis tikino, kad ne dėl pinigų grįžęs namo.

Mūsų šalyje gydytojas mato daugiau galimybių realizuoti save kaip specialistą. Grįžti jis nutarė po to, kai iširo santuoka su žmona, o suaugę vaikai pradėjo gyventi savarankiškai. Apsispręsti dėl grįžimo padėjo ir Lietuvoje likę bei refleksoterapeuto nepamiršę pacientai.

65 doleriai per valandą

I.Seldinas pripažino, kad svetimoje šalyje įsitvirtinti vyresniam nei 40 metų žmogui yra gerokai sudėtingiau nei jaunam. Mat sulaukus tokio amžiaus dirbti ligoninėje jam nebesinorėjo dėl sunkaus darbo ir santykinai nedidelio atlyginimo.

„65 doleriai per valandą čia atrodo ohoho, o ten nėra daug. Amerikoje gydytojų pragyvenimo lygis yra gana aukštas, tad statusas neleidžia gyventi pigiame rajone ar mažame name“, – pasakojo buvęs emigrantas.

Pasak I.Seldino, svetur tarp gydytojų egzistuoja tam tikros gyvenimo taisyklės, kurių privalu laikytis. Priešingu atveju gali atsidurti nepavydėtinoje situacijoje.

Už Atlanto privačią kliniką įkūręs gydytojas prisiminė, kaip kartą pas jį į svečius atvykusių kolegų prabangias mašinas naktį nutempė policija. Tokią kiaulystę inicijavo kaimynė, kuriai užkliuvo kelią neva užtvėrę automobiliai.

Po šio incidento I.Seldinas persikraustė į prabangesnį gyvenamąjį rajoną, labiau atspindintį tuometes jo pajamas.

„Amerikoje vyksta nuolatinės varžybos – kuo daugiau turi, tuo daugiau reikia. Lietuvoje šitai taip stipriai nesijaučia“, – paaiškino gydytojas.

Į teismą – už bet ką

Pasak I.Seldino, gydytojas Amerikoje gyvena nuolatinėje įtampoje – tarp baimės nepakliūti į teismą ir noro uždirbti. Teisinė atsakomybė gresia net už mažiausią prasižengimą ar gydymą įrėminančio protokolo nepaisymą.

Tad gydytojas nepersistengia dėl paciento sveikatos, nes baiminasi atsidurti teisme. Kaip pastebi pašnekovas, Amerikoje gydytojai priskiriami turtuoliams, tad nėra mėgstami visuomenėje. Būtent dėl šios priežasties prisiekusieji teisme palaiko nukentėjusįjį, o ne mediką.

Temidės nemalonėje gydytojas gali atsidurti ir dėl paciento noro pasipelnyti. Vyrai gydytojai neretai paduodami į teismą dėl neva seksualinio priekabiavimo.

Tad baimindamiesi galimų skundų gydytojai stengiasi nelikti vieni su paciente akis į akį per apžiūrą arba ją konsultuoja prie atvirų durų.

Kaip pasakojo I.Seldinas, per apžiūrą pacientės dažniausiai net neprašoma nusirengti, o stetoskopu klausomasi per drabužius.

Amerikoje egzistuoja daug ir pačių įvairiausių draudimų. Šioje šalyje visada galima rasti, kas kaltas, ir prisiteisti išlaidas. Ten apdraustos ne tik patalpos, bet net šaligatvis šalia gydymo įstaigos. Jei pacientas netyčia paslysta ir patiria traumą, draudimas kompensuoja išlaidas.

Tačiau toji sistema, įsitikinęs gydytojas, sudaro puikią terpę piktnaudžiauti situacija.

Klinikos moka pacientams

Pasak I.Seldino, Amerikoje konkurencija tarp gydytojų – didžiulė. Viename gausiausiai apgyvendintų Niujorko rajonų Brukline vienam šeimos gydytojui tenka vos 500 pacientų, kai vidutinis toks skaičius Amerikoje yra 2 tūkst.

Tad siekdamos prisivilioti pacientus gydymo įstaigos net primoka, kad šie pasirinktų juos.

I.Seldinas pripažįsta, kad Amerikoje medicina yra biznis. Tad kai kurie gydytojai savo pacientams reguliariai kas mėnesį skiria skausmo malšinamųjų vaistų vien tam, kad užsitikrintų nuolatines pajamas.

Neatsitiktinai pasaulį kartkartėmis supurto skandalai dėl įžymybių, padauginusių skausmo malšinamųjų vaistų.

I.Seldinas konkurencijoje tarp gydytojų įžvelgia ir pranašumų. Net patį sudėtingiausią bei brangiausią tyrimą už prieinamą kainą Amerikoje galima atlikti vos po kelių minučių. Tad pacientui nereikia laukti eilėje kelis mėnesius, kaip būna Lietuvoje.

Būtent dėl šios priežasties kanadiečiai, kurių sveikatos apsaugos sistema yra panaši į Lietuvos, gydytis važiuoja į Ameriką.

Kyšiai niekur nedingo

Refleksoterapeutas tikėjosi, kad grįžus į Lietuvą po daugiau nei 10 metų gydytojai nebeims kyšių.

„Pasirodo, mama mia! Daktarai ima, ir masiškai. Kyšiai čia visiems priimtinas dalykas“, – stebisi jis.

I.Seldinas dėl įsišaknijusio kyšininkavimo kartais atsiduria ir komiškose situacijoje. Į privačią kliniką atėjusios močiutės sumoka už konsultaciją ir dar pinigų įkiša gydytojui į kišenę.

Specialisto manymu, tokie dalykai žemina jį kaip profesionalą.

Privačios klinikos savininkas kategoriškas: jei gydytojai skundžiasi mažais atlyginimais, tegul vakare po darbo eina dirbti į privatų savo kabinetą, o ne naudojasi sunkioje situacijoje atsidūrusiais pacientais.

Amerikoje žmonės moka sveikatos draudimą, tad nėra įpročio specialistui atsidėkoti pinigais.

Vietoj slaugių – popierizmas

Lietuvoje dažna gydymo įstaiga giriasi turima modernia įranga. Buvusio emigranto nuomone, naujos technologijos pas mus sunkiai skinasi kelią.

„Čia nė dešimtadalio nėra to, kas yra Amerikoje“, – pridūrė jis.

Kaip pavyzdį I.Seldinas paminėjo Floridos ligoninę, kurioje sanitarus atstoja robotai. Net nedidelės privačios klinikos apsirūpinusios moderniausia aparatūra.

Lietuvoje jam į akis krinta aptarnaujančio personalo stygius ir popierizmo gausa.

„Numirčiau, jei pačiam reikėtų užpildyti visus reikalingus popierius. Amerikoje pacientas vieną kartą pasirašo, ir to užtenka“, – palygino jis.

Pasak I.Seldino, Amerikoje privati įstaiga gali normaliai gyvuoti turėdama apie 100 nuolatinių pacientų, o štai uostamiestyje norint išgyventi neužtektų ir 500. Tad tenka gerokai pasukti galvą, kad privati gydymo įstaigą nebūtų priversta užsidaryti.

Nepaisant to, medikas džiaugiasi grįžęs į Lietuvą: „Nors lietuviai dejuoja ir kaltina vienas kitą pavydu, bet man čia patinka“.

Liutauras Labanauskas, Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas

Mums aktualesnė gydytojų emigracija iš Lietuvos, nei grįžtančiųjų parvykimas. Tad sunku pasakyti, kiek svetur padirbusių gydytojų vėliau grįžta dirbti į Lietuvą. Kai kurie jų svetur ištveria kelis mėnesius, kiti – ilgiau. Grįžimo motyvai turbūt kiekvieno būna skirtingi.

„Klaipėda“

http://www.delfi.lt/news/daily/health/desimt-metu-jav-dirbes-gydytojas-svetur-egzistuoja-tam-tikros-gyvenimo-taisykles-kuriu-privalu-laikytis.d?id=59992157#ixzz2ZsRcF8we